Šiame straipsnyje aptariami žymūs asmenys, gimę 1813 metais, palikę ryškų pėdsaką Lietuvos ir pasaulio istorijoje.
Žymūs 1813 metais gimę asmenys
Adomas Liudvikas Jucevičius
Adomas Liudvikas Jucevičius gimė 1813 m. gruodžio 15 d. Pakėvio dvare, mirė 1846 m. kovo 24 d. Vitebsko gubernijoje. Jis buvo kunigas, vienas aktyviausių XIX a. pradžios lituanistinio sąjūdžio dalyvių, etnografas, kraštotyrininkas, literatas, istorikas, vertėjas.
Mokėsi Kražiuose, Vilniuje, vikaravo Švenčionyse, Svėdasuose. Čia atsisakė kunigystės, vedė ir 1843 m. priėmė provoslavų tikėjimą. 1836 m. išleido patriotišką Lietuvos istorijos vadovėlį vaikams. Parašė apybraižas „Žemaitijos bruožai“, „Žemaitijos atsiminimai“, išleido tautosakos rinkinius „Lietuvių liaudies priežodžiai“, „Lietuvių dainos“.
Svarbiausias jo veikalas - „Lietuvos senovės paminklai, papročiai ir įpročiai“. Žymus darbas - „Biografinės ir literatūrinės žinios apie mokytus žemaičius“. Pirmasis užrašė legendą apie Jūratę ir Kastytį (1836). Etnografinėje knygoje „Žemaitijos prisiminimai“ aprašė Palangą, daug dėmesio skyrė Birutei, papasakodamas jos biografiją, išryškino santuoką su kunigaikščiu Kęstučiu, pomirtinį kunigaikštienės kultą Palangoje, kapo legendą Birutės kalne.
Laurynas Ivinskis
Laurynas Ivinskis gimė 1810 m. rugpjūčio 3 (15) d. Šilalės parapijoje. Tėvai buvo laisvų žemių nuomininkai ir dažnai keldavosi iš vienos vietos į kitą: nuo 1813 m. gyventa Laukuvos parapijos Dargių kaime, po penkerių metų - Tverų parapijos Kaupų kaime.
Čia Ivinskių sūnų pradėjo mokyti samdomas mokytojas Melninkis. Šeimai 1820 m. apsigyvenus Užvenčio valsčiaus Bambalų kaime, keturiolikmetis Kolainių kaime pradėjo lankyti vienuolių karmelitų gimnaziją. Čia mokėsi šešerius metus, vertintas kaip uolus, pažangus ir gabus mokinys.
Kolainiuose 1831 m. baigė apskrities gimnaziją. Po 1831-ųjų sukilimo uždarius Vilniaus universitetą, mokslas aukštojoje buvo užkirstas. Laurynas Ivinskis lavinosi savarankiškai, pradėjo mokytojauti Žemaitijos bajorų namuose (1832-1839 m. pas Iliničius, 1840-1842 m. Milvydų dvare prie Kuršėnų pas Anelę Radavičiūtę-Gružauskienę ir jos vyrą Igną Gružauską). Norėdamas įgyti teisinį pedagogo statusą, savarankiškai pasiruošęs Šiaulių gimnazijoje 1841 m. išlaikė specialius egzaminus namų mokytojo teisėms gauti.
Laurynas Ivinskis apie 1842 m. atsikėlė į Rietavo apylinkes, pradėjo dirbti parapinėje mokykloje. Laisvalaikiu užrašinėjo tautosaką, rinko medžiagą žodynui, domėjosi botanika, liaudies medicina ir mitologija. Rietave ėmėsi pirmojo prozos kūrinio vertimo, 1846 m. išvertė sutrumpintą Danielio Defoe romano „Robinzonas Kruzas“ lenkiškai parašytą tekstą, bet rankraštis nebuvo išspausdintas.
Kilo mintis apie lietuviškų kalendorių leidybą. Parengęs pirmąjį rankraštį, 1945 m. rudenį kreipėsi paramos į Rietavo kunigaikštį Irenėjų Oginskį, kuris skyrė 60 rublių paskolą leidybai. Pirmąjį kalendorių „Metu skajtlus ukiniszkas ant metu Wieszpaties 1846“ išleido Vilniaus spaustuvininkas Adomas Zavadskis. Dėl tokio pavadinimo kalendoriai kartais vadinami „metskaitliais“.
Trumpai 1846 m. mokytojavo Žvingių parapijos Stokaičių dvare. Norėdamas oficialiai dirbti miesto mokytoju, Kauno gimnazijoje 1847 m. 1851-ųjų rudenį išvyko į Pavirvytės dvarą šalia Tryškių. Mokė dvarininko Juozapo Paulavičiaus vaikus, tvarkė rankraščius, rašė lietuvių kalbos žodyną.
Buvo parengęs didaktinių apsakymų rinkinį „Pasakos“, kurį sudarė vertimai ir tautosakos kūrinių perpasakojimai, knygeles „Naminio dažymo vadovėliai“ ir „Medicina kaimo žmonėms“, kurias spaudai paruošė lietuvių ir lenkų kalbomis. Prašė išspausdinti, kad gavęs honorarą išsilaisvintų iš privataus mokytojo darbo. Deja, viltis užsidirbti pinigų žlugo, tad 1851-ųjų pabaigoje apsigyveno Nociūnuose netoli Kėdainių ir mokė dvarininko Šiukštos sūnų.
Laisvalaikiu vertė užsienio autorių kūrinius, nuo 1851 m. kalendoriuje įvedė literatūrinius priedus, kuriuose spausdino dar neskelbtus lietuviškus kūrinius (Antano Baranausko „Anykščių šilelį“, Silvestro Valiūno, Dionizo Poškos, Karolinos Praniauskaitės ir kitų autorių eilėraščius). Nociūnuose pradėjo sudarinėti pirmąjį lietuvišką Telšių pavieto žemėlapį, kurį ketino išgraviruoti ant lakštinio vario, bet darbas nebuvo išspausdintas, o rankraštis nesurastas.
1853-ųjų vasarą grafas Zabiela pakvietė mokyti savo vaikų į Apytalaukio dvarą netoli Kėdainių. Čia toliau vertė.
Rudolfas Andreasas Cipelis
Zippell Rudolf Andreas (Rudolfas Andreasas Cipelis) gimė 1813 m. lapkričio 30 d. Kalnininkuose (Klaipėdos apskr.).
Šiame straipsnyje apžvelgti žymūs asmenys, gimę 1813 metais, kurie savo veikla prisidėjo prie Lietuvos kultūros ir istorijos puoselėjimo.
žymės: #Gime
Panašus:
- Atskleista Tikroji Gyvatės Metais Gimusių Žmonių Asmenybė – Sužinokite Dabar!
- Atskleiskite Dvynių, Gimusių Gyvatės Metais, Paslaptingą Charakterį ir Unikalias Savybes!
- Nežinomi Faktai apie Žymius Lietuvos Čepinskius: Jono ir Vilhelmo Įkvepiančios Biografijos
- Pagalbinis Apvaisinimas Lenkijoje: Geriausios Klinikos ir Prieinamumo Privalumai Lyginant su Lietuva
- „Mamos ir auklės akademija“: Tikri atsiliepimai ir patikrinta patirtis renkantis auklę!