Žemė, skriejanti aplink Saulę milijonus metų, dovanoja mums keturis metų laikus. Sukdamasi aplink savo ašį, ji nustato keturis paros laikus. Tai amžinas kelias, skirtas Žemei, už kurį turime būti dėkingi Saulei.
Saulė - Gyvybės Šaltinis
Saulė siunčia į Žemę energiją saulės spindulių pavidalu. Dalis šių spindulių atsispindi atgal į kosmosą, o likusi dalis sušildo žemynus ir vandenynus. Šiltnamio dujos, esančios atmosferoje, sulaiko šilumą, leidžiančią Žemės paviršiui sušilti iki +15°C, kas yra tinkama temperatūra žmogui ir gyvybei.
Jėzus vėl prabilo: “Aš-pasaulio šviesa”. Iš tiesų, šviesa yra būtina gyvybei Žemėje. 12 Jėzus jiems tarė: “Dar trumpą laiką šviesa bus su jumis. Vaikščiokite, kol turite šviesą, kad neužkluptų jūsų tamsa. 36 Kol turite šviesą, tikėkite ją, kad taptumėte šviesos vaikais”.
Žemė ir Jos Gyventojai
10 Dievas pavadino sausumą žeme, o vandenų samplūdį-jūromis. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai. 12 Žemė išaugino žolę, augalus, duodančius sėklą pagal jų rūšį, ir medžius, nešančius vaisius pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla.
21 Taip Dievas sutvėrė didelius jūros gyvūnus ir visus kitus gyvius, kurie atsirado iš vandens, ir visus paukščius pagal jų rūšį. 25 Dievas padarė laukinius žvėris, gyvulius ir visokius roplius, kiekvieną pagal jų rūšį. 26 Dievas tarė: “Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą.
29 Dievas tarė: “Aš jums daviau įvairias žoles, turinčias sėklą, kurios auga žemės paviršiuje, ir visus medžius, kurių vaisius turi sėklą; jums tebūna tai maistas. 30 Ir visiems žemės gyvūnams, visiems padangių paukščiams ir visiems, kas kruta ant žemės, kas turi gyvybę, daviau visus žaliuojančius augalus maistui”. Ir taip įvyko.
Klimato Kaita ir Jos Poveikis
Per didelis CO2 kiekis neleidžia Žemės gautai saulės energijai sugrįžti į kosmosą ir sulaiko šilumą. Tokiu būdu Žemės temperatūra kyla, ir gamta kenčia nuo per didelio karščio.
Štai palyginimas su kitomis planetomis:
| Planeta | Atmosfera | Temperatūra |
|---|---|---|
| Merkurijus | Beveik neturi | Nuo -180°C iki +430°C |
| Venera | CO2 prisotinta | Apie +400°C |
| Mėnulis | Neturi | Dieną +100°C, naktį -150°C |
Jei mes ir toliau taip stipriai teršime aplinką, iki 2100 m. Žemės temperatūra pakils 5 °C ir taps labai karšta. Tačiau jei pradėsime tinkamai elgtis, temperatūra pakils 2 °C, ir bus įmanoma prisitaikyti.
Žemė jau šiandien pastebimai karščiuoja: jos temperatūra +1 °C aukštesnė nei įprasta. Tačiau jei mes nesumažinsime taršos klimatui gelbėti, Žemės temperatūra iki 2100 m. pakils net +5 °C, ir planeta taps mums nesvetinga.
Tirpstant ledynams ir įšylant vandenynų paviršiui kyla jūros lygis: per pastaruosius 100 metų jis jau pakilo 20 cm. Dėl klimato pokyčių taps dažnesni stiprūs lietūs ir potvyniai.
Vaikai - Būsimi Žemės Globėjai
14 Jūs esate pasaulio šviesa. Todėl svarbu ugdyti vaikų supratimą apie gamtą ir aplinkosaugą. 36 Kol turite šviesą, tikėkite ją, kad taptumėte šviesos vaikais”.
Leidykla „Dvi tylos“ išleido knygą „Na ir karštis!“, kurioje Luca Mercalli, žinomas italų meteorologas, vienas įtakingiausių ir patikimiausių mokslo ekspertų klimato kaitos srityje, vaikams pasakoja, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad gyventume švarioje planetoje.
TU taip pat gali šio to imtis ir tapti sprendimo dalimi! Kaip? Ištrauka iš L. Galbūt jūsų dukra nori būti astronaute, galbūt sūnus visada domėjosi žvaigždėmis, o gal su šia tema jūsų vaikai susipažino mokykloje ir dabar norite padėti jiems ruoštis kontroliniui.
Kaip Galime Prisidėti?
- Sumažinkime energijos sąnaudas namuose.
- Rinkimės aplinkai draugiškas transporto priemones.
- Mažinkime maisto pramonės poveikį aplinkai.
- Naudokime gamtos išteklius atsakingai.
Viename iš jų - alsuoja Žemės žolės, linguojančios pagal vėjo dūdelės muziką. Šalimais po pievas braidžioja ką tik parskridusios gervės su žinia išbudinti sustingusius dvasios vandenis - išjudinti kiekvieną sieloj šnabždančią jūržolę, kad pėdomis ne drumstum kelią, o bučiuotum žemę ir nebijotum būti visumos dalimi.
Todėl besikaupiantis padrikų minčių kalnas pasąmonėje ilgainiui formuoja atitinkamą mūsų elgesį, veiksmus, santykį su aplinka. Kuo labiau pažeistas šis balansas tarp kūno ir psichikos, tuo sunkiau susivokti, kas su mumis ne taip ir kodėl gyvenimas tampa prievole „atidirbti“ dieną, o svajonės, gyva patirtis bei vidinė laisvė - priskiriama iliuzijai.
Tačiau šie abipusiai mainai šiuolaikiniame informacinių technologijų pasaulyje labai susilpnėjo, nes mūsų egoistiniai įgeidžiai riboja tą ryšį, kuris buvo įskiepytas į mūsų prigimtį nuo pat gimimo. Tokio nutrūkusio ryšio pasekmės - neurozės, nesantaika, gamtos išteklių išnaudojimas, nepagarba nei gyvūnams, nei augmenijai.
Jei gali gyventi sulig augančios žolės ritmu, jei gali būti budrus nesėkmingose patirtyse tam, kad ateitų naujų galimybių, jei gali būti Žemės vaiku, nebijančiu stiebtis aukštyn su visu tuo gyvenimišku svoriu, su visomis iškeltomis sąlygomis ir visais neramumais, - jei gali taip augti, tuomet gali ir padėti augti kitiems, kad kuo daugiau šviesos skleistųsi ten, kur neviltis atskiria mus vieną nuo kito.
Pasaka apie Mėnulio ir Žemės Meilę
Seniai, labai seniai, Mėnulis ir Žemė buvo tolimos ir svetimos viena kitai. Mėnulis kas vakarą žvelgdavo į Žemę ir matydavo, kaip ji spindi nuo saulės šviesos. Žemė atrodė tokia gyva ir spalvinga: jos žolės žaliavo, gėlės žydėjo, o jūros ir upės žaidė su saulės spinduliais. Mėnulis žavėjosi tuo grožiu ir negalėjo nustoti žiūrėti į Žemę.
„Kokia ji nuostabi!“, - galvojo Mėnulis. „Kaip norėčiau, kad galėčiau jai būti arčiau. Bet aš esu tik vėsi ir vieniša uola danguje. Ar ji kada nors pastebės mane?“
Žemė taip pat pastebėjo Mėnulį. Kiekvieną vakarą, kai saulė nusileisdavo ir tamsa apgaubdavo pasaulį, Žemė žiūrėdavo į dangų ir matydavo Mėnulį, kuris ramiai švietė, tarsi šviesos žibintas danguje. Jos širdis suvirpėdavo nuo švelnios Mėnulio šviesos.
„Koks jis gražus!“, - galvojo Žemė. „Kaip norėčiau, kad jis galėtų būti su manimi ir dalytis mano grožiu.“
Vieną naktį, kai Mėnulis buvo ypač arti Žemės, jis pastebėjo, kad kažkas neįprasto vyksta. Žemė pradėjo švelniai suktis, jos vandenys bangavo, o vėjai švelniai glostė medžių lapus.
Ir iš tiesų, šią naktį Žemė ir Mėnulis susijungė. Mėnulis sušvietė visą planetą savo šviesa, o Žemė atsakė su švytinčia meile. Nuo tada Mėnulis ir Žemė tapo neatsiejami.
Ir taip, nuo tos nakties, Žemė ir Mėnulis niekada nebebuvo vieniši. Kiekvieną vakarą jie dalijasi savo šviesa ir meile, ir tai yra gražiausia pasaka, kurios niekas nesibaigia.
Panašus:
- Janinos Degutytės eilėraščiai vaikams: rinktiniai kūriniai
- Ramutė Skučaitė Eilėraščiai Vaikams: Magija ir Džiaugsmas Kiekviename Žodyje
- Sportas Nėštumo Metu: Saugūs Pratimai ir Nepakeičiami Patarimai Sveikai Nėštumo Kelionei
- Neįtikėtinos Lauko Gėlių Puokštės Gimimo Dienai, Kurios Sužavės Kiekvieną!
- Gargždų Laikinoji Globa Šeimai: Kaip Užtikrinti Vaikų Gerovę ir Saugumą