Vienas iš pirmųjų tėvų kantrybės išbandymų - kūdikių diegliai arba vadinamosios kolikos, kurios pasireiškia net iki 30 proc. naujagimių pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais ir dėl to yra vadinamos „100 dienų klyksmo“.
Nors, pasak specialistų, tai nėra labai rimtas ir pavojingas negalavimas, šie fizinio diskomforto simptomai kelia sunkumų tiek mažyliams, tiek ir jų tėvams.
Dieglių priežastys ir atpažinimas
Pasak L. Mockutės, mažyliams diegliai gali atsirasti dėl prastai išsivysčiusios skrandžio motorikos, nebrandžios žarnyno mikrofloros, netinkamai parinkto mišinuko arba netaisyklingo mamos krūties apžiojimo.
L. Mockutė aiškina, kad dieglius galima atpažinti iš kieto ir įsitempusio vaiko pilvuko, o vos prasidėjus negalavimams mažylis riečiasi, traukia kojytes prie krūtinės, būna irzlus ir nuolat verkia.
„Specialaus tyrimo nustatyti diegliams nėra, iš bendros simptomatikos yra nusprendžiama ir taikomas gydymas, o jeigu jis nepasiteisina, būtina ieškoti kitų priežasčių.
Diegliai dažniausiai nėra rimtas sutrikimas ir padarinių neturi, tačiau kelia diskomfortą ir vaikui, ir tėvams.
Vaikas nuolat verkia, prastai miega ir jį labai sunku nuraminti, jo pilvas kietas ir išsipūtęs, prie jo neįmanoma prisiliesti, tad visa tai tampa sunkiu išbandymu tėvams.
Kaip palengvinti kūdikio diskomfortą?
Pasak vaistininkės, pagerinti padėtį namuose ir palengvinti kūdikio diskomfortą galima taikant tradicinius raminimo metodus - masažą ar „baltąjį triukšmą“, taip pat glaudžiant kūdikį prie savęs ir kuriant saugią erdvę.
„Visų pirma, galima bandyti atlikti pilvo masažus, kojų spaudimą prie pilvuko ar specialias mankštas, kad oras greičiau pasišalintų.
Tačiau svarbu, kad pediatras ar šeimos gydytojas tėveliams paaiškintų, kaip tai daryti.
Dabar labai populiarus „baltasis triukšmas“ - dulkių siurblio, plaukų džiovintuvo, įrašyto jūros ošimo ir pan. garsai, pažįstamos ir jaukios atmosferos kūrimas garsais arba vaiko vežiojimas automobilyje, tačiau tokie metodai diegliukų nesumažina, o tik padeda nuraminti vaiką“, - sako BENU vaistininkė L.
Jeigu vien tik raminimo priemonės neveikia, pasitarus su vaistininku ar gydytoju, galima dieglius gydyti.
„Preparatai sumažina pilvo pūtimą, skausmą ar spazmus, kūdikis tampa ramesnis.
Šios priemonės gali būti ir lašelių pavidalu, todėl labai patogu dozuoti vaikams bei kūdikiams.
Galima rinktis ir kompleksinius preparatus, kurių sudėtyje yra simetikono bei gerųjų bakterijų, prisidedančių prie žarnyno mikrofloros formavimosi, jos taip pat puikiai tinka ir profilaktikai“, - sako L.
Mitybos įtaka diegliams
Pasak specialistės, vienas esminių dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, kai diegliukai pasireiškia kiek vyresniam vaikui, yra mityba.
„Maitinančioms mamoms reikėtų koreguoti mitybą ir valgyti mažiau riebaus maisto, nes skaidant jį prisikaupia anglies dioksido ir susidaro daugiau dujų virškinamajame trakte.
Taip pat reikėtų valgančio kūdikio neblaškyti, nekalbinti, nebandyti atkreipti jo dėmesio, kad jis susikoncentruotų tik į valgymą“, - rekomenduoja L.
Farmacininkė taip pat primena, kad svarbu nuoseklumas iš preparatų įvairovės renkantis kūdikiui tinkamiausią, kadangi ne visiems vaikams padeda tie patys produktai: „Atėję į vaistinę tėvai dažnai nori išbandyti visus preparatus iš karto, tačiau jų sudėtis yra labai panaši, tad nereikėtų pulti visko duoti vaikui.
Kitos svarbios naujagimių būklės
Reikia stebėti naujagimio elgseną; naujagimiai žagsi, čiaudi - dažniausiai tai normali būsena.
Pirmąją gyvenimo savaitę mažasis žmogutis turi apsiprasti šviesiame ir triukšmingame pasaulyje ir išmokti gyventi šalia mamos.
- Svorio sumažėjimas: Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimio svoris mažėja, nes vandens netenkama daugiau nei gaunama su motinos pienu.
- Termoreguliacijos problemos: Naujagimio kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros, jis greit atšąla ar perkaista.
- Odos pokyčiai: Naujagimiai gimsta raudoni, oda būna padengta riebiu į varškę panašiu tepalu.
- Praeinanti gelta: Po dienos kitos oda pasidaro rausva, o 3-4-ąją dieną pagelsta.
Visada kreipkitės į gydytoją, jeigu naujagimio gelta tęsiasi ilgiau nei 14 dienų.
Stebėkite naujagimio būklę, kaip jis žinda ir miega, atkreipkite dėmesį, kokia šlapimo ir išmatų spalva.
Ir berniukams, ir mergaitėms 7-8 d. padidėja krūtelės, gali skirtis į pieną panašaus skysčio („laumės pienas“). Tai naujagimių mastopatija, „fiziologinis mastitas“.
Kūdikio mitybos svarba
Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje.
Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas. Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių.
Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų.
Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui.
Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas.
Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas.
Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui.
Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje.
Motinos pieno negali pakeisti jokio kito žinduolio ar augalinės kilmės pienas, nes jų sudėtis neatitinka kūdikio poreikių.
Kūdikį žindyti reikia pagal jo poreikius, vidutiniškai 6 - 8 (naujagimį 8 - 12) kartus per parą.
Kuo dažniau matysite, girdėsite, liesite ir žindysite savo mažylį, tuo daugiau pieno gaminsis.
Žindanti mama privalo tinkamai maitintis ir gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus per dieną).
Žindant kūdikį susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir mažylio. Mažylis jaučiasi saugus, o mamos organizmas greičiau atsigauna po ilgo nėštumo ir varginančio gimdymo.
Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto.
Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris.
Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja.
Jei kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausiai stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų.
Dėl papildomo vitamino D skyrimo reikėtų pasitarti su gydytoju.
Pertrauka daroma tik per saulėtus vasaros mėnesius, kai daug laiko praleidžiama lauke, arba per keliones į saulėtus kraštus.
Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas.
Žindimo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį.
Žindimo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina.
Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens.
Įvedus papildomą maistą, po truputį reikėtų pratinti ir prie vandens gėrimo.
Atsigerti duokite po valgio.
Papildomas maitinimas
Maždaug pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių ir patirti naujų įspūdžių.
Atėjo laikas imti į delniuką šaukštą ir ragauti naujo maisto.
Deja, tai gali būti ne taip ir paprasta.
Pieno skonis kūdikiui yra malonus ir pažįstamas, todėl naujovių vengiantis mažylis gali nenorėti nieko kito.
Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų.
ATMINKITE! Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį.
4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę).
Tą patį galima pasakyti ir apie įvairios konsistencijos maistą.
Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą.
Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas.
Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami.
Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos.
Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių.
Nerekomenduojama per anksti (iki 4 mėnesių) arba per vėlai (po 7 mėnesių) įtraukti gliuteno turinčių produktų (kviečių, rugių, ryžių).
Jeigu yra šviežių daržovių sezonas, tuomet bulvės ir morkos - tinkami pirmieji produktai, nes jie saldūs ir bus mieliau priimti.
Iš pradžių produktai duodami skystos tyrelės pavidalu.
Daržoves reikia nulupti, supjaustyti mažais gabaliukais ir išvirti nedideliame vandens kiekyje.
Išvirtos arba garuose pagamintos daržovės nukošiamos ir sutrinamos trintuvu arba sumaigomos šaukštu per sietą.
Kai daržovės jau tapo kasdieniu kūdikio maistu, galite jam duoti vaisių ir uogų.
PATARIMAS! Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių.
Net ir tuomet, kai kūdikiui užtenka mamos pieno, o svoris auga gerai, nuo 6 mėnesių vertėtų įvesti mėsą.
Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies).
Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena, kalakutiena ir aviena.
Jei kūdikis nėra alergiškas vištienai ir žuviai, šie produktai puikiai tinka mitybos racionui paįvairinti.
Puikus geležies šaltinis yra kepenys, kurias galima įtraukti į kūdikio racioną nuo 9 mėnesių.
Gerai duoti kūdikiui kepenų kartu su daržovių tyre, po 1 - 2 šaukštus 1 - 2 kartus per mėnesį.
Norint išvengti geležies trūkumo sukeltos anemijos, pakanka nedidelio mėsos kiekio per dieną.
Užtenka vaiko delniuko dydžio mėsos gabaliuko (apie 50 g).
Žuvis - tai reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis.
Jos galima duoti 1 - 2 kartus per savaitę, pakankamas kiekis - vaiko delniuko dydžio gabaliukas.
Pradėti galima nuo liesos gėlavandenės žuvies, vėliau įtraukti kitas rūšis.
Ko vengti kūdikio mityboje
Kūdikiui netinka saldinti gėrimai.
Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai.
Kiaušinio baltymas kūdikiui labai naudingas, bet gali sukelti ir alergiją.
Ryžių pienas netinka kūdikiams ir vaikams dėl jame galimai esančio arseno, kuris priskiriamas kancerogenams bei yra pavojingas sveikatai ir gyvybei.
Maisto produktų įvedimas pagal amžių
Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį.
Geriau pasisavinami ir virškinami rauginti ir fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė.
Varškės pasiūlyti patartina pripratinus prie jogurto.
Dažni simptomai ir patarimai
- Diegliai - normalus fiziologinis reiškinys, rodantis kūdikio brandą. Jei diegliai ir pilvo pūtimas labai išreikšti, tuomet tikslinga maitinančios mamos dietoje apriboti alergizuojančio maisto.
- Atpylimas maistu - vienas iš fiziologinių praeinančių kūdikio simptomų, pasireiškiantis nuo gimimo iki 6 mėn., vėliau retėjantis ir praeinantis iki 1 m. Jei kūdikio svoris auga, o psichomotorinė raida normali, atpylimai nėra gydomi.
- Viduriavimas - tai dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis, tačiau išmatų tūris turi būti didelis. Jei kūdikis viduriuoja ir nėra infekcijos ar kitų ligų požymių, tuomet labiausiai tikėtina priežastis yra alergija maistui.
- Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, kai tuštinamasi 2 ir rečiau kartų per savaitę. Esant vidurių užkietėjimui, išmatos būna kietos konsistencijos, spirių formos.
žymės:
Panašus:
- Naujagimio kraitelis: būtini daiktai, kurių negalite praleisti!
- Neįtikėtina Naujagimio Viršutinės Pasaito Arterijos Kraujotakos Paslaptis Atvira!
- Naujagimių slaugytojos karjera: reikalavimai, atlyginimas ir perspektyvos
- Kalėdų Senelis Vaikams: Stebuklingos Tradicijos, Įspūdingos Dovanos Ir Nepamirštami Lūkesčiai
- Nepraleiskite! Tauragės Centro Poliklinikos Vaikų Registratūros Darbo Laikas ir Gydytojų Grafikai